Kalkinimo nauda

Optimalus dirvožemio rūgštingumas (pH) yra labai reikšmingas, derlių įtakojantis veiksnys.

Dirvožemio pH vertės mažėjimą įtakoja:

fiziologiškai rūgščių trąšų naudojimas;
humusinės ir kitos organinės rūgštys;
augalų šaknų išskyros;
dirvožemių buferingumas – savybė atstatyti reakciją, kuri buvo prieš kalkinimą.

Dirvožemio rūgštingumas taip pat įtakoja, kaip efektyviai augalai įsisavina pagrindinius makroelementus – azotą, kalį ir fosforą. Kuomet pH vertė yra 6,5 - 7, visų trijų elementų įsisavinamumas siekia 100 %, tačiau, mažėjant pH, augalai elementus įsisavina prasčiau (žr. lentelę).

Pagrindinių makroelementų įsisavinamumas, esant skirtingam dirvos pH.

Elementas	Dirvožemio pH
Elementas	≤ 5	6	6,5 – 7
Azotas	53%	89%	100%
Fosforas	34%	75%	100%
Kalis	52%	100%	100%

Norint pasiekti ir išlaikyti optimalų pH, kad augalai geriausiai įsisavintų jiems reikalingus elementus, reikia sistemingai naudoti kalkines trąšas.

Teigiama kalkinimo įtaka:

Sumažėja vandenilio jonų koncentracija dirvožemyje – neutralizuojamos rūgštys.
Gerėja dirvos fizinės savybės ir elementų įsisavinimas – augalai vystosi geriau.
Maisto medžiagų, prieinamų augalams, kiekis dirvoje padidėja; fitotoksiškų elementų (Al3+ , Fe3+) kiekis sumažėja.
Biocheminiai procesai augaluose pagerėja, todėl didėja baltymingumas ir krakmolingumas.

TYRIMAS

Siekiant ištirti ir įrodyti kalkinių medžiagų poveikį dirvožemio pH reakcijai ir auginamų kultūrų produktyvumui 2014-2015 metais LAMMC Elmininkų bandymų stotyje buvo atliktas lauko eksperimentas.

Kalkinimui buvo parinktos dvi Oxyfertil kalkinių trąšų normos – 1,0 ir 1,5 t ha^-1.

Kontrolinis variantas – nekalkintas.

Lauko eksperimente auginti vasariniai kviečiai.

Panaudotos kalkinės medžiagos didino dirvožemio pH (mažino rūgštingumą):

1,0 t ha^-1 kalkinių medžiagų norma dirvožemio pH padidino nuo 4,2 iki 4,3.
1,5 t ha^-1 kalkinių medžiagų norma dirvožemio pH padidino nuo 4,2 iki 4,8
nekalkinus dirvožemio pH reakcija išliko nepakitusi.

Judriųjų fosforo ir kalio kiekiams dirvožemyje, kalkinimo medžiagos reikšmingos įtakos neturėjo. Tačiau teigiamos didėjimo tendencijos pastebimos.

Judriojo fosforo kiekis pakito. Nuo eksperimento pradžioje nustatyto 154 mg kg^-1 jis padidėjo iki 173 – 185 mg kg^-1.

Judriojo kalio kiekis padidėjo atitinkamai nuo 101 mg kg^-1eksperimento pradžioje iki 110-137 mg kg^-1jį baigus.

Vasarinių kviečių derlingumas padidėjo:

33,9 % ir siekė 3,64 t ha^-1, pakalkinus 1,5 t ha^-1 norma
27,6 % ir siekė 3,47 t ha^-1derlingumą, pakalkinus 1,0 t ha^-1 norma
kontroliniame variante grūdų derlingumo vidurkis siekė – 2,72 t ha^-1.

Tirtos kalkinės medžiagos turėjo įtakos ir 1000 grūdų svoriui:

Panaudojus 1,5 t ha^-1kalkių normą 1000 grudų svoris buvo 49,56 g;
Panaudojus 1,0 t ha^-1 normą - 47,76 g,
Nekalkintame variante šis rodiklis buvo 45,96 g.

Bandymo sąlygos

Bandymo tipas: Lauko bandymas

Augalas/veislė: Vasariniai kviečiai/„Vanek“

Priešdėlis: Vasarinis rapsas

Tręšimas:

Prieš sėją 2015-04-14 išberta NPK 4:16:34 po 130 kg ha^-1; ir amonio salietros po 130 kg ha^-1 (N-33, P-3).
Vegetacijos metu 2015-05-14 pakartotinai išberta amonio salietros po 130 kg ha^-1.

Naudoti pesticidai:

2015-05-14 Lender 0,4 l ha^-1 + Maredo 0,4 l ha^-1;
2015-06-30 Rubric 0,65 l ha^-1 + Tebusta 0,7 l ha^-1 + Fastac 0,2 l ha^-1.

Dirvožemio charakteristika: Giliai glėjiškas paprastas išplautžemis. Granuliometrinė sudėtis - priesmėlis ant lengvo priemolio. Dirvožemio pH – 3,9-4,4; mažai humusingas – 1,40-1,75%; judriojo P₂O₅- 119-175 mg kg^-1; K₂O - 89-114 mg kg^-1, aliuminio 0,82-9,82 mekv kg^-1, mineralinio azoto mažai.

Dirvos tipas: Paprastojo išplautžemio priesmėlis ant lengvo priemolio.

Dirvos dirbimas: Tradicinis: rudeninis arimas balandžio 18 ir 20 d. kultivuota.

Sėjos data: 2015 m. balandžio 23 d.

Sėklos norma: 4,0 mln. grudų ha^-1

Tarpueilių plotis: 12,5 cm

Bandymo schema

Laukeliai išdėstyti rendomizuotai, pakartojimai keturi, bendras laukelio dydis – 60 m² (6x10 m), apskaitinio laukelio plotas – 22 m² (2,20x10 m).

Variantas	Kalkinių medžiagų norma
1	Kontrolė (nekalkinama)
2	1,5 t ha^-1 kalkinių medžiagų
3	1,0 t ha^-1 kalkinių medžiagų

Kalkinių medžiagų įterpimas, dirvožemio cheminė analizė

Prieš kalkinių medžiagų įterpimą, iš bandymo lauko buvo paimti dirvožemio pavyzdžiai pH, judriojo kalio ir fosforo nustatymui. Kalkinės medžiagos buvo išbarstytos 2014 metų spalio 9 d. ir įterptos dirvą apariant. Nuėmus vasarinių kviečių derlių paimti dirvožemio ėminiai pH, judriojo fosforo ir kalio nustatymui.

Meteorologiniai duomenys

2014 metų rugpjūtis, su 18,7°C vidutine oro temperatūra, buvo drėgnas. Per 14 lietingų dienų iškrito 147,7 mm kritulių. Tai - dviguba mėnesio norma, lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Išskaičiavus hidroterminius koeficientus, dirvos rugpjūtyje patyrė drėgmės perteklių.

Tų metų rugsėjį, su 13,4°C vidutine oro temperatūra, per pirmas dvi dekadas iškrito tik 0,8 mm kritulių. Dirvos buvo labai sausos ir tik trečiajame dešimtadienyje, sulaukus 12,0 mm lietaus, jos tapo optimaliai drėgnos. Pirmaisiais dviem spalio mėn. dešimtadieniais vidutinė oro temperatūra buvo 10,1°C. Nors lijo tik šešis kartus, bet antrąją dekadą būta net 57,1 mm, arba daugiau nei 85 proc. viso mėnesio sumos. Spalio trečioji dekada pasižymėjo neigiamomis temperatūromis, tačiau lapkričio pradžioje vėl vyravo teigiamos, vidutiniškai 7,4 °C oro temperatūros. Tik trečiąjį dešimtadienį orai atvėso nukrisdami iki neigiamų temperatūrų. Reikia pripažinti, kad 2014 metų paskutinieji keturi mėnesiai buvo sausesni nei įprasta.

2015 metų pirmąjį ketvirtį oro temperatūra buvo aukštesnė nei klimatinė norma. Sausį iškrito 68,0 mm, arba 35,7 proc. daugiau nei norma, kritulių. Sniego danga trečią dešimtadienį siekė 13 cm. Vasarį kritulių būta tik 38,1 proc. įprastinio kiekio ir sniego dangos laukuose neliko. Kovo mėnesį temperatūra buvo net 5,1°C aukštesnė nei įprasta, o kritulių būta 59,7 mm, tai daugiau nei dvigubai.

Balandį oro temperatūra buvo 0,3 °C aukštesnė nei klimatinė norma, su 46,7 proc. gausesniais, bet mėnesio eigoje gana tolygiai pasiskirsčiusiais, krituliais. Gegužės mėnesį vyravusios meteorologinės sąlygos buvo priešingybė balandžiui. Buvo vėsiau nei įprasta, o kritulių iškrito artimas normai kiekis. Birželis buvo vėsus ir sausas, o liepa permaininga, nes šiltas ir sausas sąlygas keitė vėsūs ir lietingi orai. Rugpjūčio pradžioje prasidėjo sausi ir karšti orai, peraugę į sąlyginę sausrą.

Stebėjimų tipas, laikas ir dažnumas

Bandymas darytas laikantis LAMMC Žemdirbystės institute taikomų lauko eksperimentų atlikimo metodikų.

Derlius

Derlius nuimtas 2015 m. rugpjūčio mėn. 26 d kombainu Sampo 500.

Duomenų statistinė analizė

Vasarinių kviečių derlius nustatytas svėrimo būdu, o duomenų statistinis patikimumas – dispersinės analizės metodu.

Bandymo rezultatai

Prieš kalkinimo bandymą atliktos dirvožemio cheminės analizės parodė, kad numatomo lauko eksperimento dirvožemio pH yra 4,2, judriojo fosforo - 154 mg kg^-1, o judriojo kalio - 101 mg kg^-1.

Po kalkinių medžiagų panaudojimo, atliktos analizės parodė, kad labiausiai dirvožemio pH_KCl padidėjo 2 variante, kur buvo panaudotos kalkinės medžiagos 1,5 t ha^-1 norma (1 lentelė). Mažesnis dirvožemio pH_KCl padidėjimas nustatytas 3 variante, kur kalkinės medžiagos panaudotos 1,0 t ha^-1 norma. 1-ojo varianto dirvožemio pH_KCl per metus nepakito.

Lauko eksperimente buvo auginami vasariniai kviečiai. Vasarinių kviečių derlingumo skirtumai tarp skirtingai kalkintų variantų buvo statistiškai patikimi. Didžiausias derlingumas pasiektas 2 variante – 3,65 t ha^-1. Šiame variante buvo didžiausias ir 1000 grūdų svoris – 49,56 g. Mažiausias derlingumas buvo nekalkintame variante (1-asis) -2,72 t ha^-1, o 1000 grudų svoris - 45,96 g. Panaudojus 1 t ha^-1 kalkinių medžiagų normą gautas 3,47 t ha^-1 grudų, kurių 1000 svoris 47,76 g. Vegetacijos metu spalvinių skirtumų ant augalų skirtinguose variantuose nebuvo pastebėta.

1 lentelė. Dirvožemio pH pokyčiai ir vasarinių kviečių derlingumas. Elmininkai, 2015 m.

Variantas	Dirvožemio pH		Vasarinių kviečių derlingumas		1000 grudų svoris g
Variantas	prieš kalkinimą	po kalkinimo	t^-1 ha	proc. nuo kontrolės	1000 grudų svoris g
1	4,2	4,2	2,721	100	45,96
2	4,2	4,8	3,645	133,9	49,56
3	4,2	4,3	3,471	127,6	47,76
R05			0,389

Dirvožemio judriojo fosforo ir kalio analizės parodė, kad jų kiekiai eksperimento eigoje pakito (2 lentelė). Jeigu judriojo fosforo eksperimento pradžioje vidutiniškai buvo 154 mg kg^-1, o eksperimento pabaigoje variavo nuo 173 iki 185 mg kg^-1, tai eksperimento pradžioje judriojo kalio būta 101 mg kg^-1, o eksperimento pabaigoje nuo 110 iki 137 mg kg^-1.

2 lentelė. Dirvožemio judriojo fosforo ir kalio kiekiai prieš ir po kalkinių medžiagų panaudojimo (Elmininkai, 2015 m.)

Variantas	Dirvožemio judrusis fosforas (P₂O₅), mg kg^-1 prieš kalkinimą (vidurkis)	Dirvožemio judrusis fosforas (P₂O₅), mg kg^-1 po kalkinimo (vidurkis)	Dirvožemio judrusis kalis (K₂O), mg kg^-1, prieš kalkinimą (vidurkis)	Dirvožemio judrusis kalis (K₂O), mg kg^-1, po kalkinimo (vidurkis)
1	154	173	101	134
2		180		137
3		185		110

Išvados

Lauko eksperimento su kalkinimo medžiagomis, atlikto 2014 – 2015 m. LAMMC Elmininkų bandymų stotyje, rezultatai parodė, kad panaudojus kalkines medžiagas 1,5 t ha^-1 norma, dirvožemio pH reakcija padidėjo nuo 4,2 iki 4,8. Panaudojus mažesnę kalkinių medžiagų normą – 1,0 t ha^-1, dirvožemio pH padidėjo labai neženkliai, nuo 4,2 iki 4,3. Nenaudojant kalkinių medžiagų dirvožemio pH reakcija išliko nepakitusi.

Kalkinių medžiagų panaudojimas turėjo teigiamos įtakos vasarinių kviečių derliui. Nekalkinus gautas 2,72 t ha^-1 derlingumas, o panaudojus kalkines medžiagas (1,0 ir 1,5 t ha^-1) pasiekti derlingumai buvo atitinkamai 3,471 ir 3,645 t ha^-1. Kalkinės medžiagos neiššaukė vasarinių kviečių spalvinių skirtumų tarp variantų.

Panaudotos kalkinės medžiagos ženklaus poveikio judriojo fosforo ir kalio pokyčiams dirvožemyje neturėjo, tačiau teigiamos didėjimo tendencijos pastebimos. Judriojo fosforo kiekis pakito – nuo eksperimento pradžioje nustatyto 154 mg kg^-1 jis padidėjo iki 173 – 185 mg kg^-1. Judriojo kalio kiekis - atitinkamai nuo 101 mg kg-1 eksperimento pradžioje iki 110-137 mg kg^-1 jį baigus.